Wednesday Walk: Lost In The Snow Arround

The sea calms me down wonderfully. It seems like it doesn't matter what kind of water it is, but I have different emotions when I'm near a river or a lake. It seems like the power of the sea slows me down, somehow controls me, it feels so good to breathe in that smell, to draw in that power and energy. Relaxing by the sea always calms me down and brings me back to myself. Today we chose the so-called "Dutchman's Cap" for a walk. It's just a small cliff by the seashore. The sea roars below.

Jūra mane nuostabiai ramina. Atrodo, nesvarbu, koks tai vanduo, bet būdamas prie upės ar ežero patiriu skirtingus jausmus. Atrodo, tarsi jūros galia mane sulėtina, kažkaip kontroliuoja, taip gera įkvėpti to kvapo, įtraukti tą jėgą ir energiją. Poilsis prie jūros visada mane nuramina ir sugrąžina į save. Šiandien pasivaikščiojimui pasirinkome vadinamąją „Olando kepurę“. Tai tiesiog maža uola prie jūros kranto. Apačioje riaumoja jūra.>

Winter always comes unnoticed, as if not wanting to wake up the sleeping world. It brings gentle peace. It seems that the white silk of the snow brings people together: old and young, tired and still full of strength, because they are all looking for warmth. Snow covers the earth like a warm white blanket, it falls like a slow prayer. It smooths out footprints, silences our rush, reconciles the earth with the sky. Under the blanket of snow, all noise, all pain and our meaningless differences disappear. And the poor trees stand naked, but so dignified. And the human heart, although frozen, becomes even clearer.

Žiema visada ateina nepastebimai, tarsi nenorėdama pažadinti miegančio pasaulio. Ji atneša švelnią ramybę. Atrodo, kad baltas sniego šilkas suartina žmones: senus ir jaunus, pavargusius ir dar kupinus jėgų, nes visi jie ieško šilumos. Sniegas dengia žemę lyg šilta balta antklodė, jis krenta lyg lėta malda. Jis išlygina pėdsakus, nutildo mūsų skubėjimą, sutaiko žemę su dangumi. Po sniego antklode dingsta visas triukšmas, visas skausmas ir mūsų beprasmiai skirtumai. Ir vargšai medžiai stovi nuogi, bet tokie orūs. Ir žmogaus širdis, nors ir sušalusi, tampa dar skaidresnė.>

I look down at the half-frozen surface of the sea and think how good it is to live in abundance. It doesn't take much, just to stop wanting what you don't have and be happy with what you already have. Have you ever thought that if we weren't grateful for everything in the evening, then the next day everything would disappear? I hope we will all just learn to be grateful.

Žiūriu žemyn į pusiau užšalusį jūros paviršių ir galvoju, kaip gera gyventi gausoje. Nedaug reikia, tereikia nustoti norėti to, ko neturi, ir džiaugtis tuo, ką jau turi. Ar kada nors pagalvojote, kad jei vakare nebūtume dėkingi už viską, tai kitą dieną viskas išnyktų? Tikiuosi, kad visi tiesiog išmoktume būti dėkingi.>

A wonderful duet of sun and cold. It seems that this is the most beautiful winter melody that you want to listen to when you stop by a pine tree. And you try to catch a falling snow crystal. Beauty redeems the cold and sad thoughts. Walking along the frost-covered path of a pine forest, it seems that I see cold stars twinkling in the sun. But these are not stars, these are just snow in the sun.

Nuostabus saulės ir šalčio duetas. Atrodo, kad tai pati gražiausia žiemos melodija, kurios norisi klausytis sustojus prie pušies. Ir bandai pagauti krentantį sniego kristalą. Grožis atperka šaltį ir liūdnas mintis. Eidama šerkšno padengtu pušyno taku, atrodo, kad matau šaltas žvaigždes, mirgančias saulėje. Bet tai ne žvaigždės, tai tik sniegas saulėje.>

Winter. To be today, to be now. With the sun, snow, wind, sea, waves. Tomorrow everything will be different. Today is different from yesterday.

Žiema. Būti šiandien, būti dabar. Su saule, sniegu, vėju, jūra, bangomis. Rytoj viskas bus kitaip. Šiandien kitaip nei vakar.>

The last of the winter months. Just a couple more weeks left and finally spring! This year was probably the first when I really sincerely enjoyed winter. I didn't whine, get angry or complain about how long and cold it is; instead, I started and learned to enjoy those things that bring joy even to me, who really doesn't like the cold. But the anticipation of spring is still very strong, as it does every year; right down to the tips of my fingers.

Paskutinis žiemos mėnuo. Teliko dar pora savaičių ir viskas, ir pagaliau pavasaris! Pasikartosiu, kad šie metai buvo bene pirmieji, kai aš ir tiesų nuoširdžiai mėgavausi žiema. Neburnojau, nepykau ir nesiskundžiau tuo, kokia ji ilga ir šalta; vietoje to ėmiau ir išmokau mėgautis tais dalykais, kurie teikia džiaugsmą net man, šalčio tikrai nemylinčiai. Bet pavasario laukimas vis tiek labai stiprus, kaip ir kasmet; iki pat pirštų galiukų.>

It's impossible not to notice; when the clouds disperse, the sun becomes bolder. And the days are longer and brighter. Although it's still winter outside the window – white and sometimes not surprisingly windy – in my mind it's already spring. Green and blue, bright and sunny, long-awaited, longed for. Long walks and several times fewer layers of clothing. But it's still winter. The cold still pinches my nose and cheeks...

Neįmanoma nepastebėti; debesims išsisklaidžius, saulė tampa drąsesnė. O dienos ilgesnės ir šviesesnės. Nors už lango vis dar žiema – balta ir kartais, kaip ir galima tikėtis, vėjuota – mano mintyse jau pavasaris. Žalia ir mėlyna, šviesu ir saulėta, ilgai laukta, pasiilgta. Ilgi pasivaikščiojimai ir kelis kartus mažiau drabužių sluoksnių. Bet vis dar žiema. Šaltis vis dar graužia nosį ir skruostus...>

Translated from Lithuanian with DeepL.com (free version).

💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝

With love, @madeirane
Photos are taken by me.
© 2026

---